Apylinkės

Šalia ramaus poilsio Bistrampolio dvare, siūlome netoliese aplankyti - Uliūnus, kurie yra kairėje Via Baltica automagistralės pusėje, 11 km nuo Panevėžio. Per kaimą teka Žagienis. Manoma, kad vietovė minima jau kovų su Livonijos ordinu metu. Kaime buvo XVI-XVII amžių kapinynas. Uliūnų bažnyčia įrengta 1914 m. buvusiame mūriniame grūdų sandėlyje rašytojo, kunigo Jono Balvočiaus - Geručio (1842-1915) rūpesčiu. Rašytojo kapas - bažnyčios šventoriuje. 

Ramygala, vietovė žinoma nuo XIV a. (1370 m. nusiaubė kryžiuočiai). Dabartinė mūrinė, neogotikinė Ramygalos bažnyčia pastatyta 1914 m. (archit. E.Strandmann). Ramygalos centras - urbanistikos paminklas. Keturių pagrindinių gatvių sankryžoje yra netaisyklingo ovalo formos aikštė. Aikštės centre stovi paminklas stalinizmo aukoms (skulpt. K.Kisielis, archit. R.Laučienė, V.Čekanavičius). Arčiau bažnyčios yra atstatytas paminklas savanoriams. Miesto kapinėse yra dvarininkų Gumbrovičių šeimos kapas. Kapinėse palaidotas knygnešys Adomas Ladukas ( 1852-1930), poetas Jonas Graičiūnas (1903-1994). Verta aplankyti turtingą Ramygalos mokyklos muziejų, įsikūrusį 1939 m. statytame progimnazijos pastate (inž. P.Lelis). 

Senasis Ramygalos malūnas, kuris pastatytas 1929 m., iki šių dienų malūne yra autentiška to meto švediška įranga. Šis malūnas vykdo edukacinę programą „Grūdo virsmas“, kurioje lankytojai yra supažindinami su malūnu, grūdų perdirbimo technologijomis, javų rūšimis. Galima pasivaišinti malkomis kūrenamoje krosnyje iškeptos duonos ar pyragų, kepamų iš šio malūno sumaltų miltų. Organizatorius VšĮ SENASIS RAMYGALOS MALŪNAS, tel. +370 699 81131, ramygalos.malunas@gmail.com 

Pašilių stumbrynas, kurį rasite Panevėžio rajone, Pašilių miške, Girelės viensėdyje, 3 km į šiaurę nuo kelio Ramygala-Krekenava. Tai vienas įspūdingiausių ir labiausiai lankomų girių turtų. Stumbryne laikomi Europos stumbrai, kurie įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į  tarptautinę Raudonąją knygą. Galima gėrėtis stumbrais nuo dengtos pakylos - apžvalgos aikštelės, atsikvėpti naujose pavėsinėse šalia stumbrų aptvaro, stebėti kaimenės gyvenimą. Petriškių k. Panevėžio r. +370 45 593339, +370 686 16434, krekenava@panmu.lt 

Krekenavos regioninis parkas.  Parko plotas - 11968 ha. Teritorija driekiasi abipus Nevėžio slėnio, aprėpia dalį Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio ir Ramygalos seniūnijų bei dalį Surviliškio seniūnijos Kėdainių rajone. Parke vyrauja drėgni, daugiausia mišrūs medynai, vietomis yra ąžuolynų bei uosynų. Randama daugiau kaip 800 augalų bei gyvūnų rūšių, tarp jų nemažai retų ir saugomų. Iš buvusių 20 dvarų parko teritorijoje likę tik sodybų fragmentai. Išlikę Linkavičių-Slabados, Ūdrų dvarų architektūros ansambliai, Daniliškio ir Rodų dvarų terasiniai parkai, Levaniškio dvaro parkas. Krekenavos regioninio parko lankytojų centre teikiama profesionali informacija apie Krekenavos regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas, pažintinio turizmo ir poilsiavimo galimybes. 

Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokštas.  Šalia Krekenavos regioninio parko lankytojų centro (Dobrovolės k. 2, Krekenavos sen.) 2014 m. pastatytas plieninis asimetrinis apžvalgos bokštas. Jo aukštis - 30 m. Apžvalgos aikštelė įrengta 25 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Iš jos galima grožėtis Nevėžio slėniu ir apžvelgti aplinkines teritorijas maždaug 10 km atstumu.

Paberžės dvaras. Dvaro sodyboje - vienintelis Lietuvoje 1863 m. sukilimo muziejus. Muziejų supa gražus parkas, kuriame stūkso tautodailininko Genriko Galvanausko sukurtos medžio skulptūros, skirtos žuvusiems sukilėliams iš Paberžės apylinkių. Paberžė - piligrimų traukos vieta. Šalia 1863 m. sukilimo muziejaus yra Paberžės bažnyčios kompleksas: Šv. Mergelės Marijos Apsireiškimo bažnyčia (19 a.pr.), klebonija ir klėtis (18 a.). Čia pastoviai veikia vienuolio Tėvo Stanislovo liturginio ir liaudies meno saugotuvės. Eksponuojami dievdirbio Vinco Svirskio kryžiai, procesijų žibintai, maldaknygės ir bažnytiniai rūbai ir daug kitų, žmogaus rankų darbo kūrinių.